- kvyklys
- kvyklỹs, kvyklė̃ dkt.
.
.
kvyklys — kvyklỹs, ė̃ smob. (4) BŽ53, DŽ; L670 1. kas kvykia: Šis paršas – amžinas kvyklỹs Brt. | Skrido kulkos kaip kvyklẽlės LTR(Vj). 2. prk. rėksnys, išverstagerklis: Jau nebemažas, o dar toks kvyklỹs tebesi Kair. Negražu tokiam kvỹkliui būti Kair … Dictionary of the Lithuanian Language
kvyklė — kvyklỹs, kvyklė̃ dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas